Ko reikia ir ko nereikia vaikams?

5 vaikų meilės kalbos

Kiekvienas vaikas turi savo svarbiausią meilės kalbą - būdą, kuriuo jis geriausiai supranta tėvų meilę. Kaip atpažinti svarbiausiąją ir ja kalbėti? Sužinosite ir kitas dažnai pasitaikančias keturias meilės kalbas, kurios padės jūsų sūnui ar dukrai suprasti, kad yra mylimi.

5 vaikų meilės kalbos
5_MEILĖS KALBOS.pdf
Adobe Acrobat Document 654.5 KB

Tėvai pykstasi: Kaip teisingai ginčytis?

Skaitykite čia.

Z karta - ką turi žinoti šiuolaikiniai tėvai?

Kas būdinga Z kartai ir ką turi žinoti šiuolaikiniai tėvai? Skaitykite čia.

Įprotis daryti namų darbus turi būti suformuotas gana anksti. Ir tai tėvų užduotis

Kaip elgtis, kai vaikas elgiasi netinkamai ?

Vaikai - mūsų veidrodis

Mokykime vaiką savo pavyzdžiu
Mes+norime,+kad....ppt.pps
Microsoft Power Point Presentation 121.0 KB
Taisyklės ir ribos
Pozityvi+tėvystė.+Taisyklės+ir+ribos..pd
Adobe Acrobat Document 305.1 KB
Apie vaikų pareigas
Tėvams+apie+vaikų+pareigas.doc
Microsoft Word Document 38.5 KB

Sužinok apie savo mokymosi stilių!

Apie mokymosi stilius skaitykite čia.

Mokymosi stiliaus testas
Testas padės Jums ir Jūsų vaikams sužinoti, kokiu būdu Jums geriausia mokytis.
Mokymosi-stiliaus-testas-36kl-v1.1.xltx.
Compressed Archive in ZIP Format 64.5 KB

Kas svarbiau - talentas ar pastangos? Skaitykite čia.

Diktantai pirmokams.

Diktantai antrokams.

Diktantai antrokams.

Dėmesio stoka ir hiperaktyvumo sindromas

Vaiko likimas priklauso nuo gimimo mėnesio

Ką mums pasako vaiko pyktis?

10 svarbiausių vaikų auklėjimo principų

Tėvų auklėjimo klaidos ir tai, kas verčia vaikus vagiliauti

10 pagrindinių tėvų klaidų auklėjant vaikus. Plačiau

Kaip išmokyti vaikus būti laimingais? Plačiau

10 dalykų, kurių vaikui negalima sakyti. Plačiau

Kodėl vaikas nemėgsta knygų? Plačiau

17 priežasčių skaityti vaikams knygas. Plačiau

Skaitydamas sužinosi daugiau: gairės tėvams. Plačiau

Pasakų terapija - galimybė auginti asmenybę. Plačiau

Pasakų prasmė. Plačiau

Sudėtingas tėvų vaidmuo. Plačiau

Gera vaiko savijauta mokykloje - suaugusiųjų rūpestis. Plačiau

Kaip padėti vaikui įveikti drovumą? Plačiau

Išmokykite vaiką pralaimėti. Plačiau

Kaip išmokyti vaikus ruošti namų darbus? Plačiau

Ko reikia, kad vaikui sektųsi mokykloje? Plačiau

Kaip išugdyti vaikui atsakomybės jausmą? Plačiau

Vaikų savarankiškumo ugdymas: ką gali tėvai? Plačiau

Lietuvos vaikų kalba kasmet vis prastėja. Plačiau

Ką reikia žinoti apie netaisyklingą vaikų laikyseną? Plačiau

Vaikų sveikata turi rūpintis tėvai. Plačiau

Kokie gi blogo tėčio bruožai? Plačiau

 


Tėvų įsitraukimo į vaikų mokymąsi poveikis
Tyrimo apibendrinimas
Tėvų_pagalba_mokantis.pdf
Adobe Acrobat Document 201.0 KB
Dėl poveikio priemonių taikymo
V-281 2012-09-12 Dėl poveikio priemonių
Microsoft Word Document 233.0 KB
Pirmokui reikalingų priemonių sąrašas
Pirmokui reikalingų priemonių sąrašas.pd
Adobe Acrobat Document 206.3 KB

Patarimai būsimų pirmokų tėveliams

 

„Kai iškrenta pirmieji dantukai, kai nusibosta miegoti pietų miego ir eiti į darželį, metas į mokyklą. Jau dabar reikia vaikus nuteikti, kad rudenį jie eis ne į mokyklą, o mokytis. Taip kaip tėveliai eina ne į darbą, o dirbti.  Mokymasis – labai rimta ir atsakinga veikla, už kurios sėkmę bus atsakingas jis pats. Tai rimtas įpareigojimas vaikui. Jį turi lydėti tėvų palaikymas ir pasitikėjimas, kad „jis pajėgs ir sugebės“. Tikėkite savo vaiku ir  mylėkite jį tokį, koks yra, o ne tokį, koks jums patiktų. Sėkminga pirmoko adaptacija mokykloje didele  dalimi priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas ir nuteikiamas šeimoje. Būtina kalbėtis su vaiku apie tai, kas jo laukia. Vaikas turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti. Šie patarimai turėtų palengvinti būsimųjų mokinukų prisitaikymą prie naujos aplinkos, padėti lengviau ir sparčiau atlikti įvairias užduotis.

 

Patarimai: 

• Mokykite vaiką patį apsirengti (šio įgūdžio prireiks po kūno kultūros pamokų).

• Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą bei kruopščiai jį atlikti.

• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai reikės greitai pasiruošti kitai).

• Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų (tai padės įsiklausyti į mokytojos aiškinimą bei

skelbiamą užduotį).

• Tegu mokosi netrukdyti savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su klasės draugu).

• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Taip bus

lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.

• Kelionių, išvykų metu pastebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius.

• Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, namų, mašinų….), lyginkite ko daugiau, ko mažiau.

• Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses (vaikai dažnai painioja rankas, nežino į kurią pusę suktis).

• Klausinėkite vaikų “kodėl?“, jie tegu atsako „todėl“. Prašykite atsakinėti pilnais sakiniais (tai padės rašant rašto darbus).

• Mokykite naudotis žirklėmis, nes jų pamokose reikės dažnai.

• Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje.

• Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius

išraiškingai, aiškiai, neskubant.

• Leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais.

Tegu mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Taip rugsėjo mėnesį vaikas galės skirti didesnį

dėmesį kitiems dalykams.

• Įpratinkite vaiką saugiau elgtis gatvėje, parodykite saugiausią kelią į mokyklą.

• Piešiant leiskite naudotis liniuote (mokykloje reikės braižyti atkarpas, apibrėžti įvairius daiktus, juos iškirpti).


Būsimam pirmokui nereikia mokėti skaityti. Tačiau jei pats vaikas nori mokytis skaityti, jokiu būdu neslopinkite jo smalsumo. Jeigu vaikas ateina į mokyklą mokėdamas skaityti, jam skiriamos nesudėtingos užduotys, kol jo bendraamžiai mokosi skiemenuoti. Svarbu, kad nesusidarytų įspūdis, jog skaitančiajam jau mokytis nereikia. Jei vaikas nerodo noro skaityti, jo versti negalima. Šį norą galima sužadinti žaidimu. Pvz.: „ Šiandien skaitysim knygutę. Kokios tu norėtum? Surask. Kokia raide prasideda pavadinimas?“ ir t.t. 

Netrukus septynmečio ramus gyvenimas bus iškeistas į visuomeninį. Rengdami į mokyklą stenkitės kalbėti apie gerąsias kolektyvo savybes, nuteikite vaiką palankiai. Juk nuo šiol jį sups smagių bendraamžių draugija. Kad vaiką mokykloje lydėtų sėkmė, tėveliai turėtų prieš mokyklą įteigti jam šias svarbiausias taisykles: „Aš pasitikiu savimi ir kitais žmonėmis. Aš galiu tai padaryti. Aš noriu tai padaryti“. 

 

Žaidimai, padėsiantys geriau išmokti skaityti


„Pėdsakai“

Šis pratimas yra skirtas tiems, kurie jau žino raides, bet dar ne tvirtai. Apipieškite vaiko kojytę ant popieriaus ir iškirpkite pėdsaką. Padarykite kelis tokius pėdsakus ir ant kiekvieno nupieškite po vieną raidę. Raidės turi būti didelės. Geriau naudoti dvi spalvas: mėlyną - priebalsiams, raudoną - balsiams. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir Jūsų noro, galite paaiškinti vaikui, kad raudonos raidės – tai balsės ir jas galima dainuoti, o mėlynos – priebalsės. Bet jei ir nesutelksite ties tuo dėmesio, tai vis vien liks vaiko sąmonėje ir po to bus lengviau išsiaiškinti šias sąvokas. Išdėliokite pėdsakus takeliu ir pasiūlykite vaikui pereiti juo, tačiau prieš statant koją ant pėdsako, vaikas turi pavadinti raidę. Galima pakaitomis su vaiku patiems pereiti takeliu, o kartais „klysti“ ir įvardinti raidę neteisingai – o vaikas galės pataisyti.
Šį pratimą galima naudoti, kai mažylis mokosi skaityti skiemenimis. T.y. Jūs vėl iškerpate pėdsakus, tik vietoje raidžių rašote skiemenis „BA“, „TA“, „TE“ , „MA“ ir t.t. Nereikia rašyti visų raidžių derinių, tačiau „takelyje“ turi būti bent keli įvairių balsės ir priebalsės derinių variantai.

„Stebuklingoji dėžutė“
Ant mažų lapelių užrašykite raides. Susukite lapelius taip, kad nesimatytų užrašytos raidės ir įmeskite juos į kokią nors talpą (tai gali būti dovanų dėžutė, „naujametinė“ dovana“ arba tiesiog trilitrinis stiklainis). Užduotis paprasta – vaikas ištraukia lapelį ir pasako jame užrašytą raidę. Galima žaisti dviese, trise ir t.t.

 

„Užrašai“
Užrašykite Jus supančių daiktų pavadinimus didelėmis raidėmis ir priklijuokite prie atitinkamų daiktų. Ant stalo priklijuokite užrašą „STALAS“, ant durų – „DURYS“ ir t.t. Vaikas greitai supras žaidimo principą ir tiesiog vardins daiktus, tačiau juos vis vien įsimins. Geresniam efektyvumui pasiekti, užrašykite tuos pačius žodžius dar kartą ir tiesiog parodykite juos vaikui, o jis skaitys. Vaikai turi fenomenalią atminį. Kai vaikas lengviau skaitys duotus žodžius, juos galima pakeisti būdvardžiais. Pavyzdžiui ant stalo priklijuoti žodį „medinis“, ant lango „stiklinis“, kt.

 

„Intuityvus skaitymas“
Šiam pratimui Jums reikės 5-6 mažų žaisliukų (pavyzdžiui, iš kiaušinių-staigmenų). Reikalavimas jiems: vaikas turi žinoti daiktą, o jį reiškiantis žodis neturi būti sudėtingas. Iš pradžių paprašykite vaiko išvardinti daiktus, kuriuos jis mato priešais save. Tai būtina tam, kad nebūtų nesutapimų daiktų pavadinimuose (pavyzdžiui, Jūs manote, kad tai - ryklys, o vaikas, kad tai - žuvis. Šiuo atveju arba priimate vaiko žodį, arba, jei jis sudėtingas, pašalinate figūrėlę). Toliau Jūs rašote žodį, o vaikas jį kaito ir suranda atitinkamą daiktą. Perskaitė, padėjote žaisliuką, o šalia popieriuką su užrašu. Rašote kitą žodį. Kai tik vaikas supras žaidimo prasmę, jis suras daiktą pagal pirmas žodžio raides. Nieko baisaus – jis vis vien skaito, tegu ir ne visą žodį, o tik pradžią. Kai kiekvienas daiktas jau turės savo pavadinimą, paprašykite juos perskaityti dar kartą.
Taigi, priešais Jus guli figūrėlės ir popieriukai su pavadinimais. Dabar galima pažaisti. Pavyzdžiui, Jūs pasakojate, kad žaisliukai išėjo pasivaikščioti (sumaišykite juos, o pavadinimų nelieskite) ir dabar negali rasti savo vietos. Tegu mažylis padeda sugrąžinti žaisliukus į jų vietas (o tam, jam reikės perskaityti užrašus ant popierėlių). Sudėtingiausias užsiėmimas, kuomet reikia parinkti poras, kai sumaišyti ir pavadinimai ir žaislai.


„Mano knygutė“
Nupirkite nuotraukų albumą (mažiausią, 36 nuotraukomis). Ir padarykite knygutę: kairėje pusėje nuotrauka, o dešinėje – paprastas, ją paaiškinantis, sakinys. Pavyzdžiui, „Jonas žaidžia“, „Onutė maudosi“, „Justas žaidžia su dideliu juodu šuniu“. Knygutė padaroma greitai ir tai neatima daug laiko, o vaikui patinka skaityti apie save.


Plačiau...

Vėl į mokyklą. Plačiau

Vaikų SAUGUMAS INTERNETE
MS vaiku saugumas internete.ppsx
Microsoft Power Point Presentation 6.7 MB

Žaidimas ,,Pinigėnai"

Ko jūsų vaikas gali išmokti?

 

„Mamyte, ar gali nupirkti tą filmą? – Ne, jam neturime pinigų. – Bet, mamyte, ar negalime tiesiog nusipirkti daugiau pinigų?“

Galbūt nekalbėjote taip su savo vaiku, tačiau tikrai teko nugirsti tokių pokalbių parduotuvėje arba derėtis su vaiku dėl kitų daiktų pirkimo ar taupymo. Deja, pinigai ant medžių neauga ir jų negalima neribotai imti iš debetinės kortelės. Bet kaip tai paaiškinti vaikui?

www.pinigenai.lt - tai linksmas ir įdomus būdas supažindinti vaiką su svarbiausiais pinigų uždirbimo ir leidimo principais bei išaiškinti jų vertę. Ši internetinė svetainė ir joje esantys žaidimai skirti padėti išmokyti vaikus tinkamai elgtis su pinigais.

Be to, šie žaidimai suteikia puikią galimybę pasikalbėti apie pinigus su vaiku. Daugumos žaidimų užduotys gali būti puiki pradžia pokalbiams apie pinigus ir sprendimus, susijusius su realiomis gyvenimiškomis situacijomis.

„Pinigėnų“ žaidime nagrinėjamos šios temos:

Iš kur atsiranda pinigai?
Pinigai nekrinta iš dangaus. Tam, kad uždirbtume pinigų, reikia pasistengti. Žaisdamas svetainėje www.pinigenai.lt jūsų vaikas gali uždirbti pinigų trimis būdais:

rinkdamas obuolius ir parduodamas obuolių sultis;

padėdamas rūšiuoti siuntinius pašte;

padėdamas nudažyti miesto vartus.

Pinigų paskirstymas pagal prioritetus
Jūsų vaikas turi galvoti, kaip naudoti turimus pinigus. Jis gali pirkti daiktus kambariui arba personažui, tačiau pinigus jis taip pat gali leisti įvairiems nuotykiams, pavyzdžiui, kelionėms Laiko mašina.

Pinigų vertė
Ką reiškia, kai kažkas yra brangu, pigu ar vertinga? Ką galima nusipirkti už turimus pinigus? Jūsų vaikas gali to išmokti žaisdamas „Pinigėnus“:

Pašte jis padės rūšiuoti siuntinius, kurie turi būti suskirstyti pagal jų vertę;

Agotos parduotuvėje vaikas galės įsigyti daugybę daiktų, kurių kainos skiriasi.

Taupymas
Ne visada įmanoma įsigyti visus norimus daiktus vienu metu. Todėl jūsų vaikas turi išmokti sudaryti norimų įsigyti daiktų sąrašą ir taupyti. Į Agotos parduotuvę nuolat atvežamos naujos prekės, todėl parduotuvėje ne visuomet yra tų pačių daiktų. Jei vaikas nori įsigyti daiktą, kuriam nepakanka pinigų, reikia tą daiktą įdėti į Norų ąsotėlį. Kai tik pinigų bus pakankamai, vaikas galės savo santaupas išleisti norimiems daiktams.

Šeimos žaidimas
Pinigų kilmės, paskirstymo, vertės ir taupymo temos nagrinėjamos ir Šeimos žaidime, kuris yra skirtas 8–9 metų amžiaus vaikams. Šiame žaidime jūsų vaikas sukuria įsivaizduojamą šeimą, išrenka jai namus, transporto priemonę. Vaiko sprendimai lemia, kiek pinigų lieka neplanuotoms išlaidoms ir kitiems atvejams. Taigi vaikas išmoksta pasirinkti prioritetus ir taupyti pinigus, kad šeima galėtų kiekvieną mėnesį apmokėti sąskaitas, išvykti atostogų ir surengti vakarėlį.

 

 

Mūsų vaikystės filmukai. Pažiūrėkime drauge su vaikais!

Kodėl?

Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?

Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:

Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?

Prisiminkime…

Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O‘Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: „Gerai“.

Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme „Gerai“.

Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms – mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: „Jis specialistas ir žino, apie ką kalba“. Taigi, ištarėme „Gerai“.

Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme „Gerai.

Po visko kažkas pasakė: „Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams“. Ir mes atsakėme „Gerai“.

Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: „Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiiminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje“. Ir mes atsakėme „Gerai“.

Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.

Tada kažkas pasakė: „Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu.“ Ir mes pasakėme „Gerai“. Tada kai kurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete. Ir mes pasakėme: “Gerai, jie turi žodžio laisvę“.

Po visko, pramogų industrija tarė: „Darykime filmus ir TV programas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą“. Ir mes atsakėme: „Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau“.

O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl ji negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.

Vienas jaunas žmogus rašo: „Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas“. Štai atsakymas: „Brangus susirūpinęs studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas“.

Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaru.

Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija.

Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.

Juokinga, kada kažkas sako „Aš tikiu Dievu“, bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu…

Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku kai teisia mus kiti.

Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą.

Juokinga, kad galima būti „visomis rankomis už“ Kristų sekmadieniais, bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

Jūs dar nesijuokiate???

Ištižėlių karta

Stengdamiesi pašalinti kliūtis iš savo vaikų gyvenimo, tėvai pasirengę padaryti bet ką. Tačiau taip patys tėvai paspendžia spąstus: gali būti, jog dėl perdėto rūpestingumo vaikai tampa dar pažeidžiamesni.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-12-29-hara-estroff-marano-istizeliu-karta/54795/comments#list

Tema                                                   Nuoroda                                                     
Hiperaktyvus vaikas http://www.bendraamziai.lt/?Page=109&Vp=315&lang=lt
Saugesnis internetas http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/indexes/adult
Ir mokytojams, ir tėveliams - ponios Austėjos el dienoraštyje. http://www.austejosblogas.lt/2009/11/demesio-demesio-konkurselis/
Kūrybinės vaizduotės lavinimas http://www.mamosdienorastis.lt/index.php?id=d-l-vaizduote
Žaidimai ir šventės. Vaikų gimtadienis. Rankdarbiai. Aplinka.  http://www.seimoms.lt/
Patyčios. Ką gali padaryti tėvai?                                                         http://www.vaikulinija.lt/index.php/sunkumai/patyciostevams/
Kaip apie narkotikus kalbėtis su vaikais? http://www.nkd.lt/visuomene/tevams_vaikai.html
Kaip valdyti emocijas? http://www.bendraamziai.lt/?Page=109&Vp=314&lang=lt
Vaikų psichiatro patarimai. http://www.bendraamziai.lt/?Page=109&Vp=316&lang=lt
Blogo elgesio su vaiku pasekmės. http://www.bendraamziai.lt/?Page=109&Vp=317&lang=lt

Mieli tėveliai! Pasirūpinkime vaikų saugumu!

 Rudenį ir žiemą dauguma mūsų vaikučių į mokyklas iškeliauja dar neprašvitus, o grįžta jau sutemus. Tai vienas pavojingiausių metų laikotarpių eismo dalyviams, kai dėl pablogėjusio matomumo pagausėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, ypač vaikai. Mūsų mažieji – jautriausi eismo dalyviai, kurie dažnai sužalojami kelyje tik todėl, kad automobilių vairuotojai jų nepastebi arba pastebi per vėlai.

Ar tikrai žinote, kaip išsirinkti tinkamus atšvaitus, kur juos pritvirtinti ir kaip teisingai juos naudoti? Susipažinkite su saugaus eismo patarimais, su vaikais aptarkite video pamokėles:

Norime Jums pranešti džiugią žinią, kad jau išleista pirmoji lietuviška kompiuterinė programa, leidžianti tėvams kontroliuoti vaiko prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Programą galima atsisiųsti adredu: www.ribok.lt

Nuoširdžiai,
“Ribok+” programos kūrėjai
El. Paštas: info@ribok.lt
Svetainė: www.ribok.lt

Tėvų pavyzdys - geriausia vaiko mokykla

 

Visi nori vaiką užauginti geru žmogumi, kad jis būtų laimingas. Tačiau tikrai ne kiekvienu vaiku tėvai gali džiaugtis ir didžiuotis. Kaip auklėti, kad vėliau nereikėtų nusivilti ir gėdytis savo vaiko poelgių?

Konsultuoja psichologė Edita Kuogienė

Jei mama ar tėtis giriasi, kad vaikas geras, dažniausiai turi galvoje, kad paklusnus, nuolankus, paslaugus ir mandagus. Ar tai reiškia, kad auga geras žmogus? Ar geras yra tuo pačiu metu ir laimingas?

Tėvai vaiką moko būti geru, nes nori, kad gyventų laimingai. Tačiau rezultatas neretai būna priešingas. Turbūt visi pažįstame gerų žmonių, kurie ko nors paprašyti negali atsakyti „ne", jiems svarbiau išpildyti kitų prašymus, nei pasirūpinti savo poreikiais. Tokie žmonės geri kitiems, bet blogi sau. Ir dėl to dažnai jaučiasi esantys aplinkybių aukos, daro viską, ko paprašyti, ir tyliai pyksta. Kartais ant to, kuris kažko paprašė, bet dažniausiai ant savęs. Jie nesijaučia laimingi.

Manau, kad iš tiesų laimingas yra tas, kuris moka laiku pasakyti „ne", geba pasirūpinti ir savimi, ir kitais. Net Biblijoje parašyta: „Mylėk savo artimą kaip pats save." Kuris nemyli savęs, nelabai gali nuoširdžiai mylėti ir kitų. Kuris nepasirūpina savimi, tam sunku pasirūpinti ir kitais. Šį teiginį gerai iliustruoja lėktuve galiojanti taisyklė: „Jeigu skrendate su vaiku, atsitikus nelaimei deguonies kaukę pirma turite užsidėti pats ir tik paskui uždėti vaikui." Taisyklė tarsi prieštarauja mūsų sampratai apie gerą žmogų, tačiau moko mus elgtis atsakingai: jeigu pritrūksime deguonies, neišgelbėsime ir vaiko. Jeigu „neįkrausime" savo „baterijų", negalėsime „spinduliuoti" ir kitiems.

 

Vaikas, kurį mama ir tėtis dažnai apkabina, paglosto, paguodžia, kaip kempinė sugeria geras emocijas, mokosi gerumo. Tačiau ar jis, myluojamas ir čiūčiuojamas, skatinamas niekada neskriausti kitų, neužaugs „šiaudadūšiu" naivuoliu, nemokančiu už save pakovoti? Gal neverta vaiko mokyti gerumo, užuojautos, paslaugumo? Gal iš tiesų geriau tegul mokosi prisitaikyti ir pasirūpinti savimi?

Gerumas ir atjauta daro mus žmonėmis. Ir nuostabu, kai mažylis to mokosi iš tėvų, juos stebi ir kopijuoja. Tačiau vaikas iš tėvų gali išmokti ir sugebėjimo pasirūpinti savimi, tapti tvirtu, geru žmogumi, kuris ne tik kitus užjaučia, bet ir sugeba pasakyti „stop" skriaudikams.

 

Kaip pasipriešinti neteisybei, parašyta Biblijoje: „Jeigu tau davė per kairį skruostą, atsuk dešinį." Šį pamokymą daug kas supranta taip: „Tapk geras, nesmurtauk ir nuolankiai, be pasipriešinimo, priimk skriaudas." Bet tai reikštų tapti auka, kuri nestabdo blogio savo neveiklumu. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis visiems žinomas pamokymas tarsi pats sau prieštarauja. Prieštaravimas dingsta, jeigu įsigiliname į to meto papročius, kai mušti moterį, vaiką ar vergą buvo galima tik kaire ranka ir ne delnu, bet atbula ranka. Jeigu tas, kuriam sudavė, atsuka dešinį skruostą, skriaudikas taip mušti nebegali: jis turi arba liautis, arba pripažinti mušamąjį sau lygiu. Tad šis Biblijos pamokymas subtiliai parodo, kaip sustabdyti smurtą neatsakant smurtu ir netampant smurtautoju.

 

Tėvai tokio atsako į smurtą vaiką gali išmokyti gana anksti. Dažnai net labai mažas vaikas supykęs tėvams kanda, muša ar gnybia. Jie į tai reaguoja: pyksta, bara, taip pat įgnybia mažyliui, kad šis žinotų, kaip skauda, arba suvaidina verkiančius ir demonstruoja nuskriaustos aukos poziciją. O vaikas iš tėvų reakcijų mokosi. Ir, deja, ne to, ko norėtume, nes nei duoti atgal, nei verkti kamputyje nėra geriausia išeitis. Stabdyti vaiko smurtą būtų geriausia mylint begaline tėviška meile ir apsaugant jį nuo galimybės muštis. Tėveliai turi tvirtai, bet be pykčio paimti rankytę ir žiūrėdami vaikui tiesiai į akis pasakyti: „Stop, neleisiu. Man skauda". O jeigu vaikas ir toliau pyksta, bando muštis, gali taip daryti ir sakyti tiek kartų, kiek reikės, kol jis supras, kad pyktį galima išlieti ir kitaip. Tėveliai gali pamokyti, kaip, pvz., paskatinti išsikalbėti.

 

Kokią nors šunybę iškrėtęs vaikas neretai išgirsta, kad yra blogas. Ar tai jam neatriša rankų daryti tai, ką nori (Vis tiek esu blogas")? Ar paaiškinti vaikui, kad tėvelių pyktis dėl kokios nors šunybės nerodo, kad jis yra blogas, tik blogai elgiasi? O gal elgtis priešingai: blogai besielgiantį vaiką dažniau girti, kad pateisintų gerą nuomonę, paaiškinti, ko iš jo tikimasi?

Tėvai yra tarsi veidrodis, į kurį žiūrėdamas vaikas susidaro nuomonę apie save, susikuria savo paties vaizdą. Jeigu nuolat kartojame: „Tu blogas", vaikas tuo patiki. Tuomet lieka tik pateisinti savo vardą blogu elgesiu. Todėl geriau vertinti ne vaiką, bet jo elgesį: „Tu esi geras vaikas, tik dabar blogai pasielgei", ir nepamiršti bent retkarčiais pagirti, kai pasielgia gerai: „Matai, sakiau, kad tu geras, tinkamai pasielgei."

 

Ar ugdant vaiko geranoriškumą turi įtakos tai, kad jis dažnai girdi, kaip tėveliai apkalba gimines, kaimynus ar televizijos žvaigždes? Gal ne tik vaiką, bet ir visus kitus reikėtų tik girti, pastebėti tai, kas gera, nekritikuoti?

Taip, vaikas mokosi vertinti kitus pagal tai, kaip tai daro tėvai. Jeigu pabrėžiame, kas gražaus, gero nutiko, ir vaikas mokysis pasidžiaugti kitų sėkme. Jeigu tėvai su piktdžiuga pastebės, kad kažkas suklydo, vaikas elgsis taip pat. Bet jeigu suklydusį atjaučia, ir vaikas atjaus.

 

Vaikas išgirsta daug pasakų. Namie, darželyje, pas močiutę. Ar skaityti tik gražias, be blogų veikėjų? O gal paaiškinti, kodėl jie blogi?

Bet kurios šalies iš kartos į kartą perduodamos liaudies pasakos (ne H.K. Anderseno sukurtos) visada baigiasi gerai. Jos moko vaikus, kad gyvenime yra ir gėrio, ir blogio. Ir nesvarbu, koks siaubas nutiktų tikrovėje, viskas gali baigtis gerai. O atjautos vaiką galime išmokyti uždavę tokį klausimą: „Ir kas turėjo nutikti tai raganai, kad tapo tokia pikta?"

 

Konkretūs veiksmai įtaigesni nei žodžiai. Gal kartu su vaiku pažaisti ligoninę, paslaugyti meškiuką ar lėlę, įrengti lesyklėlę šalia namų, aplankyti globos namų vaikus?

Ne pagal tai, ką mes kalbame, vaikas mokosi būti geras ir atsakingas, bet pagal tai, ką darome kasdien. Kaip rūpinamės sergančiais artimaisiais ar savo senais tėvais, kaip reaguojame į per televiziją rodomą nuskriaustą šuniuką. Kaip padedame garbaus amžiaus kaimynei užnešti sunkų krepšį, renkame šiukšles, rūpinamės gamta ir vienas kitu. Vaikas stebi, dalyvauja ir kartoja mūsų elgesį.

 

Kaip vaiką mokyti atjautos? Gal paprašyti pagalbos (pvz., atnešti pagalvėlę, tuomet mama ar tėtis galėtų prigulti ir pailsėti, paduoti akinius), kad patirtų, kaip smagu padėti kitam?

Jeigu tėvai vaiką apgaubs šiluma ir rūpesčiu, bet nieko neprašys, tikėtina, užaugins egoistą, kuris mokės tik reikalauti iš kitų, bet nesugebės duoti. Todėl leiskime vaikui išvirti arbatos, kai esame pavargę, kartu tvarkyti namus, kol dar mažas ir labai nori tai daryti, įvertinkime jo pastangas pasakyti mums gerą žodį. Pajutęs malonumą būti naudingas, norės vėl tai pakartoti ir patirti.

 

Atjautos galime mokyti netgi tuomet, kai vaikas kariauja žaisdamas kompiuterinį žaidimą, žiūri veiksmo filmą. Užuot draudę tai daryti, kartais prisėskime šalia ir pažaiskime ar pažiūrėkime kartu, pakomentuokime tai, kas vyksta kompiuterio ar televizoriaus ekrane. Jeigu kas nors nužudomas, galime pasakyti, kad tas nelaimėlis yra kažkieno tėtis arba sūnus ir kad mama ar vaikai labai liūdės. Paklauskime savo vaiko: „Gal būtų galima kitaip, nežudant, pasiekti tikslą?" Filmo veikėją, kurį sužeidė, užjauskime: „Matyt, jam labai skauda." Pasiūlykime savo variantų, kaip pasielgtume būdami veikėjo vietoje. Kalbėkime be pamokymų ar kritikos. Tiesiog parodykime savo pasaulėžiūrą, kurią vaikas mielai priims, jeigu jos nebruksime prievarta.

 

      

Kaip lavinti kūrybinę vaizduotę?

Norite smagiai praleisti laiką su šeima?

Šis tinklalapis kaip tik Jums! http://www.seimoms.lt/

Hiperaktyvus vaikas. Ką daryti? Patarimai.

Kirčiai diržu atitolina vaikus nuo tėvų

,,Vaiką mylėk kaip dūšią, bet krėsk kaip grūšią“. Ne viena karta užaugo girdėdama šiuos posakius ir perduodama juos savo vaikams. Daugelis įtikėjo, kad mušti savo vaikus – normalu.
Kirčiai diržu atitolina vaikus nuo tėvų.
Microsoft Word Document 35.5 KB

Mūsų prioritetai

Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo trilitrinį stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to paklausė studentų, ar stiklainis pilnas. Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių, ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų, ar stiklainis pilnas ir šie juokdamiesi jam pritarė. Tada profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų visiškai užpildydamos stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų, ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė - taip. Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė į smėlį. Studentai nusijuokė. - Taigi, - tarė profesorius, - dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas. Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąją (-ąjį), sveikatą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę. Smulkūs akmenėliai yra antraeiliai, mažiau svarbūs, dalykai: tai jūsų darbas, automobilis, butas, studijos. Smėlis simbolizuoja visai nesvarbius, nereikšmingus, netgi lėkštus dalykus ir jeigu jūs iš pat pradžių i stiklainį pilsite smėlį, tai jame neliks vietos nei dideliems akmenims, nei smulkiems akmenėliams. Skirkite daugiau dėmesio svarbiems dalykams. Raskite laiko savo vaikams, mylimajam (-jai). Rūpinkitės savo sveikata. Liks pakankamai laiko darbui, ir namų ruošai, ir vakarėliams ir kitkam. Rūpinkitės, pirmiausia didžiaisiais akmenimis, nes tik jie yra tikrai vertingi, nusistatykite teisingus > prioritetus, o visa kita kas liko - tai tik smėlis. Vienas iš studentų pakėlė ranką ir paklausė, ką reiškia tie du kavos puodeliai. Profesorius nusišypsojo ir atsakė: "Džiaugiuosi, kad paklausėte. Tai reiškia, kad nesvarbu koks pilnas jūsų gyvenimas būtų, porai puodelių kavos visuomet turėtų atsirasti laiko. "

 

Testukas

Atlikite testą (atsakymai labai linksmi)...


Jei namuose viskas atsitiktų vienu metu:
1. Skamba telefonas
2. Kūdikis verkia
3. Kažkas skambina prie durų
4. Skalbiniai pakabinti lauke ir pradėjo lyti
5. Virtuvėje palikote atsuktą kraną ir vanduo bėga jau per viršų

Taigi, kokia eilės tvarka šias problemas išspręstumėte?
Sudarykite veiksmų eilę nuo 1 iki 5. Atsakymai čia.

 

Atsakymas.jpg
JPG Image 12.9 KB

Įdomu...

Pirmagimio ir pagranduko likimai

Vargu ar kuris nors iš mūsų pamiršo vaikystės laikų kovas vaikų kambaryje! Ginčai su jaunesniuoju broliu dėl žaislų būdavo tokie audringi, kad net šviestuvas siūbuodavo. Peštynės visuomet baigdavosi tuo, kad vienas iš mūsų verkdamas skuosdavo pas mamą. Berlyno Maxo Plancko vaikų auklėjimo tyrimų institutoatliktos analizės duomenys byloja, kad beveik visi vyresni vaikai jaučiasi skriaudžiami, palyginti su jaunesniais broliais ar seserimis. Teigiama, kad vaikųgimimo seka ir tarpusavio santykiai formuoja jų charakterį ir net turi įtakos partnerio pasirinkimui.

Vyriausioji sesuo - sosto įpėdinė be sosto

Gimus pirmam vaikui, tėvams svarbu viskas, kas su juo susiję. Pirma­sis šypsnys, pirmiejižingsniai, pirmas žodis, sakinys. Pirmagimis be jokios konkurencinės kovos atsiduria šeimos dėmesio centre. Tai trunka tol, kol į pasaulį ateina broliukas ar sesutė.

Iki tol vyresnieji mėgaujasi tokiu pat dėmesiu kaip vienturčiai, iš­moksta greičiau vaikščioti, kalbėti. Pirmagimiui keliami dideli reikalavimai. Suaugę jie dažniausiai pasižymi kūrybingumu, iniciatyvumu, trokšta pel­nyti sėkmę, jaučiasi pakylėti nuo žemės, kartais turi polinkį į perfekcionizmą. Jie mielai prisiima vadovo vaidmenį - tiek bendraudami su part­neriu, tiek su jaunesniais broliais ir seserimis.

Dviejų pirmagimių - vyro ir moters - santuoka gali tapti rimtu iš­bandymu.

,,lš esmės vyresnieji vaikai yra neproblemiški partneriai", - teigia Hamburgo šeimos klausimųspecialistė daktarė Angelika Kempfert. Jiems reikia tik apibrėžti savo valdas, kad neįsiveltų įkovą dėl lyderio pozicijos. Tuomet kelyje į laimę nėra jokių kliūčių.

Viduriniai vaikai – diplomatai

Viduriniams vaikams šeimoje nėra lengva. Augdami tarp lyderių -vyresniųjų ir išlepintųjaunėlių - jie laviruoja tarp dviejų frontų. Šitai vė­liau tampa jų pranašumu: jie įgyja diplomatinių sugebėjimų, anksti tam­pa savarankiški ir neretai pirmieji palieka šeimą.

Hamburgo šeimos klausimų specialistė A.Kempfert ypatingu vadina atvejį, kai sesuo auga su vyresniu ir jaunesniu broliais. Pasak ekspertės, jau vaikystėje jai tenka kovoti su vyrųdominavimu. Tokioje šeimoje išau­gusios moterys neretai padaro karjerą srityse, kurios laikomos išimtinai vyriškomis.

Tokie vaikai neretai tuokiasi anksti, bet kartais išsiskiria dėl pretenzi­jų į tobulą partnerystę. Jie greitai pasijunta esantys nemylimi ir net ne­reikšmingiausią ginčą laiko partnerystės pabaiga. Tokioje šeimoje išaugu­sių vaikų santykiai su partneriu bus harmoningi, jei savo gyvenimą jie su­sies su tokiu pat. Kita vertus, daug kas priklauso nuo tarpusavio santy­kių su broliais ir seserimis.

Lepūnėliai jaunėliai

Paskutinis šeimoje gimęs vaikas tėvams negali suteikti rūpesčių. Jau gyvenimo pradžioje jauniausiajam iš kelio pašalinama daug akmenų. Pagrandukas naudojasi vyresnių brolių ir seserų sukaupta patirtimi, yra lepinamas, bet kartais jų net ir ujamas.

Turint omenyje, kad pagrandukams skiriama daugiausia dėmesio, jie yra pasitikintys savimi ir turi puikią iškalbą. Į gyvenimą žvelgia pro roži­nius akinius, ir dėl to jiems trūksta savarankiškumo bei patirties sunku­mams įveikti. Dėl to lepūnėlis (ar lepūnėlė) ieško partnerio – šeimos pirmagimio, kuris jį globotų jaustųsi už  atsakingas.

Teiginys, kad vienturčiai išau­ga išlepinti egoistai, jau seniai pasenęs. Dauguma jų labai lin­kę bendrauti ir pasitiki savimi. Vėliau tampa garbėtroškomis ir kryptingai siekia savo tikslų.

Bet vienturčiams trūksta patyrimo, sąjungininkų, su   kuriais galėtų pasidalyti paslaptimis,jiems nereikia konkuruoti dėl tėvų meilės. Dėl to dau­gelis vienturčių nesukuria šeimos. Jie garsėja individualizmu ir trokšta kuo daugiau laisvės. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad vienturčiai kategoriškai at­sisako šeimos. Jie palaiko draugiškus ryšius ir džiaugiasi, kai tampa krikšta­tėviais. Šias pareigas atlieka su malonumu.

Vyriausias vaikas šeimoje  

 nelengva išmušti iš vėžių. Pirmagimiai laikomi neprobleminiais vaikais. Jie pažįsta gyvenimą, trokšta garbės, pasižymi kūrybingumu ir aktyvumu. Jie labai greitai įtvirtina savo prigimtinę teisę - lyderio poziciją - ir tampa ne­nuolaidūs, užsispyrę. Jiems gresia besaikis tobulybės siekimas!

Sukūrę šeimą vienturčiai ir pirmagimiai siekia tapti lyderiais. Pirmagi­miai dažnai būna laimingi, jei pasirenka jaunesnį partnerį.

Vidurinis vaikas

Iš prigimties - diplomatas! Be to, dosnus,   nepriklausomas, judrus   ir energingas. Jį galima palyginti su kati­nu, kuris vaikšto vienas. Suaugęs nere­tai į viską reaguoja jautriai ir greitai pa­sijunta nemylimas.

Vyresnieji gali pernelyg dominuoti, tad jiems tiktų panašios padėties partneris.

Jauniausias vaikas

Apdovanotas humoro jausmu, nevengia rizikuoti. Vaikystėje jį lepina, ir dėl to suaugęs yra nesavarankiškas. Neturi patir­ties sprendžiant konfliktus, sau kelia perne­lyg didelius reikalavimus.

Pirmagimiui geriausia bendrauti su partneriu, kuris šeimoje buvo jauniausias vaikas. Joryšys su vienturčiu - komplikuotas.

Vienturtis

Anksti susipažįsta su suaugusiųjų pasauliu. Dėl to dažniausiai neieško žodžio kišenėje, linkęs bendrauti ir labai pasitikintis savimi. Turi polinki ir mė­gina paimti valdžią į savo rankas. Jo tiesmukumas kartais nuteikia nemalo­niai. Kaip ir pirmagimiai, vienturčiai neretai yra pernelyg linkę į tobulybę.

Vienturčių ir pirmagimių partnerystė ne tik stipri, bet ir „apdovanota" aistringais ginčais. Jų esmė - kas iš mūsų stipriausias?         

 

                                                                          

Kaip išmokyti vaiką dirbti?

 

  

  Tiek dirbant, tiek mokantis reikia ne tik gabumų, bet ir mokėjimo dirbti, drausmės, organizuotumo. Galima dirbti ar mokytis gana daug, tačiau sulaukti menkų rezultatų. Organizuoti žmonės moka dirbti labai produktyviai. Žmonės pavargsta ne dėl to, kad daug dirba, o dėl to, kad nemoka dirbti.

     Mokėti dirbti – tai gebėti per kuo trumpesnį laiką padaryti kuo didesnį darbą.  Iš mažens mokykite vaikus organizuotai ir racionaliai dirbti, padėkite vaikui susidaryti tikslią dienotvarkę ir tikrinkite, kaip jos laikomasi. Išmokykite vaiką planuoti savo laiką.

    Mokant vaikus racionaliai dirbti šeimoje, galima vadovautis tokiomis taisyklėmis:

1.       Pradėdamas mokytis ar dirbti, vaikas turi gerai apgalvoti darbų eigą ( ką po ko mokysis, dirbs) ir galutinį rezultatą (atlikti namų darbai, nupieštas piešinys ir pan.).

2.       Nepradėti darbo, nesusitvarkius darbo vietos ir nepasiruošus rašymo reikmenų bei kitų reikalingų daiktų.

3.       Ant rašomojo stalo nelaikyti nieko nereikalingo, kad neblaškytų dėmesio.

4.       Visos knygos, sąsiuviniai, rašymo reikmenys turi būti sudėti tvarkingai, turėti nuolatinę vietą.

5.       Bet kokio darbo nedera griebtis staiga, reikėtų įsitraukti į jį palengva, pirma psichologiškai pasirengus.

6.       Dirbant svarbi kūno padėtis – tada mažiau nuvargstama. Ilgesnį laiką dirbant patartina daryti pertraukėles.

7.       Dirbti reikia kiek galima tolygiau, vengti darbo antplūdžių ir atoslūgių. Jeigu darbas nesiseka, nereikia karščiuotis, geriau padaryti pertrauką ir viską apgalvoti iš naujo.

     Šiose taisyklėse išdėstyti pagrindiniai tinkamo darbo organizavimo reikalavimai. Jeigu įpratinsite vaikus laikytis šių reikalavimų, tai jie geriau mokysis, racionaliau skirstys jėgas ir laiką, išmoks taisyklingai dirbti.