IN SEARCH OF THE OCCIDENT: THE AZORES

Ieškant Vakarų

2012 m. liepos 15-22 d. Azoruose (Portugalija) vyko Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursai ,,In search of the Occident: the Azores“ (,,Ieškant Vakarų: Azorai“). Kursus, kuriuose dalyvavo Austrijos, Graikijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos, Olandijos, Norvegijos, Čekijos, Portugalijos ir Lietuvos mokytojai, organizavo Educatief Centrum Noord LT Oast (ECNO) įstaiga. Dalyvavimą konkurso būdu finansavo Švietimo mainų paramos fondas pagal Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos ,,Grundtvig/ Comenius“ paprogramę, skirtą švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui.

Pasiruošimas kursams prasidėjo dar prieš išvykstant į kelionę. Dalyviai parengė po du straipsnius (apie save ir apie savo šalies kultūrinį paveldą), kuriuos patalpino kursų tinklalapyje http://www.chain.to, o vėliau buvo išspausdinti leidinyje kartu su kursų mokomąja medžiaga.

Azorai arba Azorų salos yra Atlanto vandenyne, centrinėje dalyje apie 1500 km nuo Portugalijos, kuriai jie priklauso, ir 3900 km nuo Šiaurės Amerikos pakrantės. Tai devynios salos, išsidėsčiusios trimis grupėmis (vakarinė, centrinė, rytinė) 650 km ilgiu. Bendras salų plotas apie 2,2 tūkst. km², gyventojų skaičius – 262 tūkstančiai (2001). Salynui taip pat priklauso gausybė negyvenamų salelių. Salų paviršius kalnuotas, išraižytas gilių griovų. Pakrantės uolėtos. Salų kilmė vulkaninė, užgesusių ugnikalnių krateriuose tyvuliuoja ežerai.

Kursų dalyviai lankėsi trijose iš šių salų: Terceiroje, Fajale ir Pico saloje. Pirmąją mokymų  dieną organizatoriai Fokko Dijkstra, Catarina Amaral ir Ana Baptista dalyviams, atvykusiems į Terceirą, išsamiai pristatė kursų koncepciją, aptarė darbotvarkę.

Mokymai prasidėjo užgesusiame ugnikalnyje Monte Brazil. Tai Angra do Heroismo miesto (Terceiros sostinė) pusiasalis, spėjama, atsiradęs daugiau nei prieš 20 tūkstančių metų po povandeninio ugnikalnio išsiveržimo. XV-XVI a. Portugalijos valdovai aplink Brazil kalną pastatė tvirtovę, tačiau įspūdingiausios S. João Baptista tvirtovės  statyba šioje vietoje vyko XVI a. pabaigoje- XVII a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais fortas tapo Vokietijos ir austrų-vengrų koncentracijos stovykla. "Estado Novo" (diktatoriškas režimas) metais tvirtovė tarnavo kaip politinis ir karinis kalėjimas. Šiandien S. João Baptista forte įsikūrusios karinės pajėgos, tačiau Monte Brazil taip pat žinomas kaip gamtos draustinis bei žaliasis parkas.

Mokymų dalyviai aplankė Gruta do Natal (Kalėdų urvas). Tai viena iš nedaugelio atvirų visuomenei Terceiros ugnikalnių ertmių. Jų kilmė yra nežinoma, tačiau, manoma, atsiradusios dėl vulkaninių plyšių. Bendras lavos kanalų ilgis - 697 metrai. Didžiausia ertmė - 12 metrų aukščio, o maksimalus plotis 7 metrai.

Algar do Carvão - tai yra senas neveikiantis 45 m aukščio vulkano krateris. Mokymų dalyviai buvo nusileidę net iki 100 m Algar gylio. Algar do Carvão kilmė priklauso dviem skirtingiems išsiveržimams: pirmasis didelis išsiveržimas "Pico Alto" vulkanas (prieš maždaug 3200 metų), antrasis išsiveržimas vyko maždaug prieš 1700 iki 2100 metų. Šis urvas yra vienas ryškiausių pasaulio silicio stalaktitų ir stalagmitų pavyzdžių. Tiksli Algar do Carvão atradimo data yra nežinoma. Tačiau įrašas apie Algar egzistavimą užfiksuotas 1893 m. Nepaisant priemonių trūkumo ir tinkamos įrangos vertikaliai ertmei tirti, pirmieji į Algar urvą nusileido Candido Corvelo ir José Luis Sequeira, naudodami paprastą virvę.  Antrasis nusileidimas vyko tik po 40 metų. Tuomet Didier Couto padarė pirmąjį Algar išsidėstymo projektą. Nors  urve trūko natūralios šviesos, šie pirmieji projektai vėliau buvo laikomi gana tiksliais. Ir tik 1966 m. Algar buvo pastatyti laiptai, tunelis, įrengtas dirbtinis apšvietimas. 1968m.  Algar pirmą kartą buvo atvertas plačiajai visuomenei ir netrukus Algar do Carvão tapo populiariausiu salos ugnikalnių urvu.

Regioniniame gamtos paminkle Furnas do Enxofre  mokymų dalyviai stebėjo, kaip per žemės paviršiaus įtrūkimus skverbiasi garai, karštis ir dujos, juto intensyvų sieros kvapą.

Angros viešojoje bibliotekoje mokytojai susipažino su bibliotekos bei regioninio archyvo  įkūrimo istorija. Šiuo metu bibliotekoje bei regioniniuose archyvuose yra daugiau nei pusė milijono knygų ir maždaug du milijonai rankraščių. Tai antroji pagal dydį biblioteka Portugalijoje. Plokštės, puošiančios bibliotekos sienas, pagamintos iš plytelių, vaizduoja svarbiausius salos istorijos įvykius. Šioje bibliotekoje  mokymų dalyviai tyrinėjo pirmąjį Angra do Heroísmo žemėlapį, kurį sudarė olandų atradėjas / keliautojas / šnipas Jan Huyghen van Linschoten, gyvenęs, Angroje dvejus metus (1590-1592) po jo laivo sudužimo. Būtent bibliotekoje mokymų dalyviai buvo suskirstyti į 6 grupes, kurios turėjo parengti vaidinimus, atspindinčius svarbiausius salos istorinius faktus. Įspūdingus, originalius vaidinimus grupės pristatė Fajalio saloje, Hortoje, Atlanto vandenyno pakrantėje.

Praia da Vitória mokymų dalyviai grupėse ieškojo jiems paskirtų Azorų ir Portugalijos poetų atvaizdų plokštėse, esančiose ant miesto pastatų. Dalyviai poetų citatas turėjo išversti į savo gimtąja kalbą. Pasirodymo metu dalyviai poetų citatas skaitė portugalų, anglų ir savo gimtąja kalba.

Ketvirtąją mokymų dieną mokytojai persikėlė į Fajalio salą. Ji garsėja kaip tarpinė Atlanto vandenyno jūreivių sustojimo vieta.  Čia mokymų dalyviai susipažino su banginių ir delfinų rūšimis. Banginių ir delfinų stebėjimas Atlanto vandenyne paliko neišdildomų įspūdžių.

Pico saloje mokytojai lankėsi tradiciniuose vynuogynuose, vyno muziejuje, taip pat plačiau sužinojo apie pavojingą darbą - banginių medžioklę.  Mokymų dalyviai festivalio metu, vykusio Pico saloje, ne tik gėrėjosi tradiciniais portugalų šokiais bei dainomis, tačiau ir patys mokėsi šokti tradicinį portugalų šokį Chamarrita.

Paskutiniąją mokymų dieną dalyviai aplankė  naujausią Capelinhos ugnikalnį, kuris išsiveržė 1957 m. Šis vulkanas ypač svarbus ne tik todėl, kad tai vienas didžiausių ir neseniai išsiveržusių ugnikalnių Azorų salose, tačiau taip pat dėl to, kad tai buvo pirmasis povandeninis išsiveržimas kruopščiai stebimas ir fiksuojamas  nuo pat pradžių iki pabaigos. Tai buvo įmanoma tik todėl, jog tai atsitiko itin geroje vietoje: gyvenamoje saloje, kurioje įrengta funkcinių kelių ir telefono linijų. Capelinhos išsiveržimas trūko 13 mėnesių, pradedant nuo 1957 m. rugsėjo 27 d. iki 1958 m. spalio 24 d. Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš tiesų buvo du išsiveržimai iš eilės, pirmasis nuo 1957 m. rugsėjo 27 d., antrasis – 1958 m. gegužės 14 d. 1958 m. spalio 25 d. vulkanas perėjo į ramybės stadiją. Tačiau Capelinhos ugnikalnis vis dar laikomas aktyviu. Būtent šioje vietoje kursų dalyviams buvo įteikti mokymų sertifikatai.

Pažintis su vulkaninės kilmės salomis daugeliui dalyvių buvo pirmoji. Mokytojai ne tik susipažino su Azorų kultūriniu paveldu, bet ir praplėtė geografines, istorines žinias, patobulino gebėjimą komunikuoti anglų kalba bei pagilino tarpkultūrinę kompetenciją. Nors mokymai baigėsi, bendravimas tarp kurso dalyvių tęsiasi – diskusijos, idėjos apie naujus projektus bei tolimesnį bendradarbiavimą įgauna pagreitį.

Jolanta ANDRIUŠKEVIČIENĖ

 

Medžiaga atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijos požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.

 

M-LEARNING: USING OF LEARNING GAME RESOURSES BASED ON EDUCATIONAL CONTENT

2008 m. liepos 14–19 d. Veronoje (Italija) aštuoni Lietuvos mokytojai dalijosi esama ir sėmėsi naujos darbo patirties kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Mobilusis mokymasis: žaidimų metodikos panaudojimas edukaciniame kontekste“ (m-Learning: Using of Learning Game Resourses based on Educational Content). Dalyvių išlaidas konkurso būdu finansavo Švietimo mainų paramos fondas pagal Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos (Lifelong Learning Programme) „Grundtvig/Comenius“ paprogramę, skirtą švietimo darbuotojų kvalifikacijai tobulinti.

 Kursai buvo paruošti pagal „Grundtvig“ projekto „ILGRECO – mokomųjų žaidimų resursų panaudojimas edukaciniame kontekste“ (interneto adresas: http://ilgreco.europole.org) rezultatus koordinuojant VŠĮ Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų institutui bei bendradarbiaujant partneriams iš septynių šalių – Bulgarijos, D. Britanijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Rumunijos ir Turkijos. Renginys vyko Veronos kultūros turizmo kongresų rūmuose „Centro Carraro Verona“.

 Savaitę vykusiuose mokymuose kursų dalyviai susipažino su mokslinėmis teorinėmis žiniomis, naujausiomis edukacinėmis tendencijomis bei išbandė praktiškai, kaip panaudoti mobiliuosius prietaisus mokomojo dalyko turiniui perteikti. Mokytojai buvo supažindinti ne tik su mobiliosiomis priemonėmis, bet ir su atvirosiomis programomis, kurias galima būtų panaudoti ugdymo procese.

 Kursų dalyviai mokėsi perkelti savo paruoštą mokymo turinį į mobiliojo mokymo paketus. Buvo dirbama  individualiai ir grupėse. Dalyvius nuolat konsultavo lektoriai iš Bulgarijos ir Rumunijos. Itin svarbi buvo užsienio šalių mokytojų, dėstytojų, švietimo darbuotojų patirtis, kurią jie pristatė kursų metu. Kursuose dalyvavo, kartu su lektoriais, 36 pedagogai, iš Lietuvos buvo net 8 žmonės.

 Kursų dalyviai džiaugėsi ir puikiai suorganizuota kultūrine programa: mokytojai susipažino su Veronos istorija, senojoje Veronos arenoje po atviru mėnulio nušviestu dangumi klausėsi G. Verdi operos „Nabucco“, pabuvojo terminių ežerų parke, grožėjosi nuostabiais žydinčių magnolijų, lotosų žiedais.

Projekto koordinatorės, Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų instituto direktorės Vilmos Butkutės parengtą vaizdo medžiagą galima rasti internete (http://ilgreco.europole.org/index.php?option=com_docman&task=cat_view&gid=56&Itemid=4 – siųstis dokumentą „verona-2008“).

 Jolanta ANDRIUŠKEVIČIENĖ, Inga ŽILINSKIENĖ

 

Medžiaga atspindi dotacijos gavėjų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijos požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.


GREECE: CRADLE OF THE EUROPEAN CULTURE. FROM ANTIQUITY UP TO RECENT TIMES. B. PROGRAM: ATHENS - AEGINA

2009 m. liepos 19- 26 d. Graikijoje vyko Comenius kvalifikacijos tobulinimo kursai ,,Graikija – Europos kultūros lopšys. Nuo Antikos iki šių  dienų. B programa: Atėnai- Aegina“. Kursus, kuriuose dalyvavo Ispanijos, Suomijos, Rumunijos, Belgijos, Švedijos, Portugalijos ir Lietuvos mokytojai, organizavo NEOHEL įstaiga. Dalyvavimą konkurso būdu finansavo Švietimo mainų paramos fondas pagal Visą gyvenimą trunkančio mokymosi programos ,,Grundtvig/ Comenius“ paprogramę, skirtą švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui.

      Kursų  metu buvo organizuota daug ekskursijų. Lankėmės Sunijo kyšulyje esančioje Poseidono šventykloje, Nacionaliniame archeologijos muziejuje, Akropolyje bei 2009 m. atidarytame Akropolio muziejuje, kuriame eksponuojami antikos šedevrai.

      Antroji kursų dalis vyko Aeginoje – pirmojoje Graikijos sostinėje. Teorinę kvalifikacijos tobulinimo kursų dalį sudarė paskaitos apie Graikijos istoriją (profesorius K. Bouraselis), folklorą (lektorė Caterina Korre), muziką (lektorė Eleana Raftopoulou). Klausėmės graikų dainų, gavome nemažai medžiagos su graikų tradicinių muzikos instrumentų nuotraukomis bei aprašymais, dainų tekstais ir CD įrašais. Praktinių užsiėmimų metu mokėmės tradicinių graikų šokių. Lydimi archeologės Kapi Panau pamatėme įžymiausius Aegina salos architektūros paminklus: lankėmės šv. Nektarijaus bažnyčioje, šv. Mino vienuolyne, Apolono šventykloje, Aeginos Archeologijos muziejuje. Vėliau gėrėjomės gamta Perdikoje, mažame nuostabiame žvejų kaimelyje, ir Moni saloje, kurioje natūraliomis sąlygomis gyvena povai, poniai, stirnos, kalnų ožiai.

      Nors kursų dalyviai būdavo išvarginti ekskursijų, paskaitų ir kaitrios Graikijos saulės, vakare skubėdavo į tavernas, kuriose ilgai tęsėsi įvairios diskusijos, kilo daug idėjų, kaip parengti naujus projektus. Atsisveikinome tikėdamiesi sugrįžti, juk per savaitę neįmanoma pažinti Graikijos – Europos kultūros lopšio. 

Jolanta Andriuškevičienė

 

Medžiaga atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijos požiūrį. Europos komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.